Kaip Kauno startuoliai pritraukia investicijas 2026 metais: 7 praktiniai patarimai iš sėkmingų verslų
Kaunas – naujas technologijų ekosistemos epicentras
Kai prieš penkerius metus kalbėjome apie Lietuvos startuolių sceną, dažniausiai mintyse iškildavo Vilnius su savo jau nusistovėjusia ekosistema. Tačiau 2026-ieji metai rodo visiškai kitokį vaizdą. Kaunas nebetyli užkulisiuose – jis triukšmingai įsiveržė į technologijų žemėlapį ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Rytų Europoje. Miestas, kuris kadaise garsėjo pramonės milžinais, dabar kuria naują identitetą: čia gimsta startuoliai, kurie drąsiai žvelgia į tarptautines rinkas ir sėkmingai pritraukia milijonius eurų investicijų.
Kas pasikeitė? Visų pirma, Kaune susiformavo tai, ką investuotojai mėgsta vadinti „kritine mase”. Technologijų universitetai kasmet išleidžia šimtus talentingų inžinierių, dizainerių ir verslininkų. Nuomos kainos vis dar lieka gerokai prieinamos nei sostinėje, o tai leidžia jauniems verslams ilgiau išgyventi su ribotuoju biudžetu. Be to, miestas aktyviai investuoja į infrastruktūrą – koworking erdvės, akceleratoriai, mentorystės programos auga kaip grybai po lietaus.
Pirmasis patarimas: pažink savo skaičius geriau nei savo kišenę
Skamba gal ir banaliai, bet būtent čia daugelis Kauno startuolių suklumpa dar prieš susitikdami su pirmaisiais investuotojais. Vienas iš sėkmingiausių miesto fintech startuolių įkūrėjų, kurį sutikau praėjusį mėnesį viename networking renginyje, pasakojo istoriją, kuri turėtų tapti pamoka visiems. Jo komanda buvo sukūrusi puikų produktą, turėjo augančią klientų bazę, bet pirmasis susitikimas su venture capital fondu baigėsi katastrofa. Kodėl? Nes paklaustas apie customer acquisition cost, jis nesugebėjo atsakyti iš karto. Investuotojas paprasčiausiai uždarė nešiojamąjį kompiuterį ir pasakė: „Paskambinkite, kai žinosite savo verslą”.
Tai buvo skaudus, bet vertingas pamokymas. Po trijų mėnesių jie grįžo su tobulai paruošta finansine analize. Kiekviena metrika buvo ne tik apskaičiuota, bet ir suprantama, paaiškinta kontekste. Jie žinojo savo unit economics, LTV/CAC santykį, churn rate, burn rate ir dar dešimtis kitų rodiklių. Svarbiausia – jie suprato, ką tie skaičiai reiškia jų verslo kontekste ir kaip juos planuoja gerinti.
Štai konkretus check-list, kurį turėtumėte mokėti atmintinai:
– Mėnesinis augimo tempas (MoM growth) per pastaruosius 6-12 mėnesių
– Klientų pritraukimo kaina pagal kanalus
– Klientų gyvenimo ciklo vertė
– Gross margin ir contribution margin
– Runway – kiek mėnesių galite veikti su esamomis lėšomis
– Burn rate – kiek pinigų išleidžiate per mėnesį
Antrasis patarimas: pasakok istoriją, kuri verčia klausytis
Skaičiai yra pagrindas, bet jie neuždegs investuotojo akių. Kauno biotechnologijų startuolis, kuris praėjusiais metais pritraukė 4 milijonų eurų Series A investiciją, savo sėkmę priskiria būtent gebėjimui papasakoti įtikinamą istoriją. Jų CEO, buvusi mokslininkė, kuri praleidžia daugiau laiko laboratorijoje nei derybų kambaryje, išmoko vieną paprastą tiesą: investuotojai yra žmonės, o žmonės reaguoja į emocijas ir vizijas.
Jų pitch prasideda ne nuo technologijos ar rinkos dydžio. Jis prasideda nuo asmeninės istorijos apie jos močiutę, kuri mirė nuo ligos, kurią jų technologija galbūt būtų padėjusi diagnozuoti anksčiau. Tik po to ji pereina prie problemos masto, sprendimo ir rinkos galimybių. Šis emocinis įžangos akordas sukuria ryšį, o ryšys sukuria pasitikėjimą.
Bet atsargiai – istorija turi būti autentiška. Investuotojai, ypač patyrę, pajunta netikrumą iš tolo. Jūsų istorija turi atspindėti tikrąją motyvaciją, kodėl kuriate būtent šį verslą. Gal tai asmeninė patirtis? Gal pastebėjote spragą rinkoje dirbdami ankstesnėje kompanijoje? Gal tiesiog esate apsėsti tam tikros technologijos ir matote jos potencialą? Bet kokia priežastis yra gera, jei ji tikra.
Trečiasis patarimas: tinklas nėra tik LinkedIn kontaktai
Kaune veikiantis edtech startuolis, kuris šiemet užbaigė sėkmingą seed raundą, savo investuotojus rado ne per šaltus el. laiškus ar pitch konkursuose. Jų kelias buvo ilgesnis ir organiškesnis. Įkūrėjai pradėjo nuo to, kad tapo aktyviais Kauno startuolių bendruomenės nariais. Dalyvavo kiekviename renginyje, ne tik klausėsi, bet ir dalijosi savo patirtimi, padėjo kitiems startuoliams su konkrečiais iššūkiais.
Vienas iš įkūrėjų pasakojo, kaip per vieną networking vakarą jis praleido visą valandą padėdamas visiškai nepažįstamam žmogui spręsti technologijų architektūros klausimą. Neprašė nieko mainais, tiesiog padėjo. Po pusės metų tas pats žmogus tapo jų angel investuotoju ir pristatė juos venture capital fondui, kuris vėliau investavo didžiausią sumą.
Tinklas Kaune 2026 metais – tai ne kiekybė, o kokybė. Geriau turėti dešimt gilių, autentiškų ryšių nei šimtą paviršutiniškų LinkedIn kontaktų. Štai keletas konkrečių veiksmų, kurie padės:
Dalyvaukite reguliariai Kauno startuolių susitikimuose – ne kaip stebėtojai, bet kaip aktyvūs dalyviai. Užduokite klausimus, dalijkitės įžvalgomis, siūlykite pagalbą. Tapkite žinomu veidu bendruomenėje. Kai ateis laikas ieškoti investicijų, jūs jau būsite „vienas iš mūsų”, o ne atsitiktinis svetimšalis.
Ieškokite mentorių, kurie jau praėjo jūsų kelią. Kaunas turi vis daugiau sėkmingų exit’ų, o tai reiškia, kad yra žmonių, kurie ne tik turi patirties, bet ir kapitalo reinvestuoti. Šie žmonės dažnai mieliau investuoja į startuolius, su kuriais turi asmeninį ryšį.
Ketvirtasis patarimas: tarptautiškumas nuo pirmos dienos
Vienas didžiausių Kauno startuolių privalumų 2026 metais yra tai, kad jie nuo pat pradžių mąsto globaliai. Lietuvos rinka yra per maža, kad būtų galima sukurti tikrai didelį verslą, ir visi tai supranta. Todėl sėkmingi Kauno startuoliai nuo pirmos dienos orientuojasi į tarptautines rinkas.
SaaS startuolis, kurį pažįstu asmeniškai, per pirmuosius šešis mėnesius neturėjo nė vieno lietuviško kliento. Visi jų klientai buvo iš Vakarų Europos ir JAV. Kodėl? Nes jie nuo pat pradžių kūrė produktą tarptautinei rinkai, testavosi su tarptautiniais klientais ir pozicionavosi kaip globalus žaidėjas, kuris tiesiog atsitiktinai yra įsikūręs Kaune.
Tai labai patinka investuotojams. Kai jie mato, kad jūsų pirmi dešimt klientų yra iš skirtingų šalių, kad jūsų komanda dirba anglų kalba, kad jūsų produktas yra pritaikytas tarptautinei rinkai – jie supranta, kad jūs mąstote dideliais mastais. O investuotojai investuoja į didelius mastus, ne į vietines nišas.
Konkretūs žingsniai: nuo pirmos dienos kurkite anglišką produktą ir komunikaciją. Testuokite su tarptautiniais vartotojais, net jei tai sudėtingiau. Dalyvaukite tarptautiniuose renginiuose ir konkursuose. Stenkitės, kad jūsų komandoje būtų tarptautinių narių arba bent jau žmonių su tarptautine patirtimi.
Penktasis patarimas: traction kalba garsiau nei bet kokie žodžiai
Galite turėti tobulą pitch deck, nuostabią komandą ir įtikinamą viziją, bet jei neturite traction – investicijų pritraukimas bus labai sudėtingas. Ypač 2026 metais, kai investuotojai tapo gerokai atsargesni nei burbulo metais.
Kauno logistikos startuolis, kuris neseniai užbaigė Series A raundą, pasidalijo savo strategija. Prieš pradėdami aktyviai ieškoti investicijų, jie tris mėnesius sutelkė visas jėgas į tai, kad pasiektų konkrečius traction rodiklius. Jie žinojo, kad investuotojai nori matyti mėnesinį 20% augimą, todėl dirbo kaip pasiutę, kad pasiektų būtent tokį tempą.
Rezultatas? Kai jie pagaliau pradėjo kalbėtis su investuotojais, diskusija buvo visiškai kitokia. Vietoj to, kad įtikinėtų, jog jų verslas gali augti, jie tiesiog rodė skaičius, kurie kalbėjo patys už save. Investuotojai nebekvestionavo, ar verslas gyvybingas – jie kvestionavo tik tai, kaip padėti jam augti dar greičiau.
Kokio traction reikia? Tai priklauso nuo jūsų verslo modelio ir stadijos, bet štai keletas orientyrų:
– Seed stadijai: bent 5-10 mokančių klientų ir aiškus mėnesinis augimas
– Series A: bent 100K EUR metinių pajamų (ARR) su stabiliu augimu
– Aiškus product-market fit įrodymas – ne tik klientai, bet ir geras retention
Šeštasis patarimas: komanda yra jūsų didžiausias turtas
Investuotojai kartoja tai kaip mantrą: jie investuoja į žmones, ne į idėjas. Ir tai nėra tuščios kalbos. Kauno hardware startuolis, kuris pritraukė investicijų iš vieno prestižiškiausių Europos fondų, pasakojo, kad daugiau nei pusė jų susitikimo su investuotojais buvo skirta ne produktui ar rinkai, o komandai.
Investuotojai norėjo žinoti: kodėl būtent šie žmonės gali įgyvendinti šią viziją? Kokia jų patirtis? Kaip jie papildo vienas kitą? Kaip sprendžia konfliktus? Ar jie jau dirbo kartu anksčiau? Kokia jų motyvacija?
Vienas įdomus momentas, kurį pastebėjau kalbėdamasis su keliais Kauno startuolių įkūrėjais: sėkmingiausi iš jų turėjo labai subalansuotas komandas. Ne tik technologijų ir verslo požiūriu, bet ir asmenybių prasme. Vienas įkūrėjas – vizionierius, kitas – vykdytojas. Vienas – optimistas, kitas – reikalų žinovas. Šis balansas kuria pasitikėjimą.
Jei jūsų komandoje yra spragų, pripažinkite tai atvirai ir parodykite, kaip planuojate jas užpildyti. Investuotojai vertina sąmoningumą ir planingumą. Galbūt net pasiūlykite, kad dalis investicijos būtų skirta būtent key hire’ams, kurių jums trūksta.
Septintasis patarimas: žinok, kada sakyti „ne”
Tai galbūt pats sunkiausiai įgyvendinamas patarimas, ypač kai jūsų runway trumpėja ir spaudimas auga. Bet keletas Kauno startuolių, su kuriais kalbėjausi, pabrėžė, kad vienas iš jų geriausių sprendimų buvo atsisakyti tam tikrų investicijų pasiūlymų.
Vienas e-commerce startuolis atsisakė gana didelės investicijos, nes investuotojas reikalavo per didelio equity dalies ir per daug kontrolės. Vietoj to, jie pritraukė mažesnę sumą iš kelių angel investuotojų, kurie tikėjo jų vizija ir nediktavo sąlygų. Po metų jie pritraukė Series A su daug geresniu vertinimu, ir retrospektyviai žiūrint, tas atsisakymas buvo vienas geriausių jų sprendimų.
Kitas pavyzdys – AI startuolis, kuris atsisakė investicijos iš fondo, kuris norėjo, kad jie pakeistų savo verslo modelį. Įkūrėjai tikėjo savo vizija ir suprato, kad jei pasiduos spaudimui dabar, vėliau gailėsis. Jie ieškojo toliau ir rado investuotojų, kurie palaikė jų originalią viziją.
Žinoma, čia reikia balanso. Negalite būti per daug kieti ir atsisakyti bet kokių kompromisų. Bet turite žinoti savo „raudonas linijas” – dalykus, dėl kurių nesutinkate derėtis. Galbūt tai kontrolė virš tam tikrų strateginių sprendimų, galbūt tai minimalus vertinimas, galbūt tai tam tikri terminai ar sąlygos.
Kai skaičiai susitinka su drąsa: Kauno startuolių ateitis
Vaikštant Kauno gatvėmis 2026 metais, jauti energiją, kuri čia nebuvo akivaizdi prieš kelerius metus. Kavinėse girdi diskusijas apie product-market fit ir go-to-market strategijas. Koworking erdvėse sutinki komandas, kurios dirba su klientais Silicio slėnyje ar Londone. Renginiuose sutinki investuotojus iš viso pasaulio, kurie specialiai atvyksta į Kauną ieškoti kitos didžiosios sėkmės istorijos.
Šis miestas įrodė, kad nebūtina būti sostinėje, kad sukurtum globalų verslą. Nebūtina būti Silicio slėnyje, kad pritrauktum milijonines investicijas. Reikia produkto, kuris sprendžia tikrą problemą. Reikia komandos, kuri gali jį sukurti. Reikia skaičių, kurie įrodo traction. Ir reikia istorijos, kuri įkvepia tikėti.
Startuoliai, kurie sėkmingai pritraukia investicijas Kaune, daro tai ne todėl, kad turi slaptą formulę ar specialų ryšį. Jie tai daro, nes supranta pagrindines taisykles: būk pasiruošęs, žinok savo skaičius, pasakok įtikinamą istoriją, statyk tikrus santykius, mąstyk globaliai, demonstruok traction ir niekada neprarask savo vizijos.
Investuotojai ieško ne tobulų startuolių – jie ieško startuolių, kurie supranta savo netobulumas ir turi planą, kaip jas įveikti. Jie ieško įkūrėjų, kurie yra pakankamai lankstūs, kad prisitaikytų, bet pakankamai principingi, kad išlaikytų savo viziją. Jie ieško komandų, kurios gali ne tik svajoti, bet ir vykdyti.
Kaunas 2026 metais yra miestas, kuriame visa tai įmanoma. Infrastruktūra yra, talentas yra, bendruomenė yra. Dabar reikia tik jūsų – su savo idėja, energija ir pasiryžimu ją įgyvendinti. Investicijos ateis, jei sukursite kažką, į ką verta investuoti. Ir jei ne pirmu bandymu, tai antru. Arba trečiu. Nes kiekvienas „ne” jus artina prie to „taip”, kuris viską pakeis.