Netradicinio vaikų ugdymo metodai: kaip verslo lyderiai pritaiko alternatyvius mokymo principus savo atžaloms

Ateities lyderių ugdymas prasideda ne klasėje

Jei pažvelgtume į Silicio slėnio technologijų gigantų, Wall Streeto finansų magnatų ar kitų sėkmingų verslininkų šeimas, pastebėtume stulbinantį dalyką – daugelis jų savo atžaloms renkasi visiškai kitokį ugdymo kelią nei tradicinė mokykla! Ir tai nėra tik užgaida ar noras išsiskirti. Šie tėvai puikiai supranta, kad pasaulis keičiasi žaibišku greičiu, o standartinė švietimo sistema tiesiog nespėja prisitaikyti.

Mano draugė Indrė, grįžusi iš konferencijos Kalifornijoje, pasidalijo įspūdžiais: „Įsivaizduok, sėdžiu pietauju su vienu startuolio įkūrėju, ir jis visiškai ramiai pasakoja, kad jo vaikai niekada nelankė tradicinės mokyklos! O dabar vyresnėlis jau studijuoja MIT, nors neturi formalaus vidurinio išsilavinimo diplomo.” Tokie pavyzdžiai verčia susimąstyti – galbūt tie, kurie formuoja ateitį, žino kažką, ko mes dar nesuprantame? Norite pasekti jų pavyzdžiu? Pasidomėkite interneto svetainėje.

Montessori principai milijardierių namuose

Google įkūrėjai Larry Page ir Sergey Brin, Amazon imperijos kūrėjas Jeff Bezos, Wikipedia pradininkas Jimmy Wales – kas juos sieja? Visi jie vaikystėje lankė Montessori mokyklas! Šis faktas nėra atsitiktinis. Montessori metodika skatina savarankišką mąstymą, kūrybiškumą ir natūralų smalsumą – būtent tas savybes, kurios padeda tapti inovatoriais.

Montessori aplinkoje vaikai:

• Patys renkasi veiklas pagal savo interesus
• Mokosi skirtingų dalykų savo tempu
• Dirba su specialiai sukurtomis priemonėmis, kurios leidžia „čiupinėti” abstrakčias koncepcijas
• Nėra vertinami pažymiais, o skatinami dėl mokymosi malonumo

Tomas, fintech įmonės vadovas ir dviejų vaikų tėtis, dalijasi: „Kai pirmą kartą nuvedžiau dukrą į Montessori darželį, buvau šokiruotas – trijų metų vaikai patys pilstė vandenį, pjaustė vaisius, tvarkė aplinką. Pagalvojau – štai kur tikras pasiruošimas gyvenimui, ne tik akademinėms žinioms!”

Projektinis mokymasis: kai verslo metodai persikelia į vaikų ugdymą

Įsivaizduokite, kad vietoj atskirų pamokų jūsų vaikas dirba prie realių projektų, kurie jungia matematiką, mokslą, meną ir socialinius įgūdžius. Būtent tokį požiūrį propaguoja projektinio mokymosi šalininkai, ir daugelis verslo lyderių pritaiko šį metodą savo šeimose.

Elonas Muskas, pavyzdžiui, savo vaikams įkūrė mokyklą „Ad Astra”, kur mokymas vyksta sprendžiant realias inžinerines problemas. Vietoj tradicinių pamokų vaikai kuria robotus, sprendžia etines dirbtinio intelekto dilemas ar projektuoja marsaeigius.

Kaip pritaikyti projektinį mokymąsi namuose:

1. Sekite vaiko interesus ir padėkite juos išplėtoti į ilgalaikius projektus
2. Užduokite atvirus klausimus, kurie skatina gilesnį tyrinėjimą
3. Įtraukite ekspertus – jei vaikas domisi astronomija, suorganizuokite pokalbį su astronomu
4. Leiskite vaikui pristatyti savo atradimus šeimai ar draugams – taip ugdysite komunikacijos įgūdžius

„Mano sūnus niekada nesimokė chemijos formule, bet kai jam leido eksperimentuoti virtuvėje su maisto produktais, chemija tapo jo aistra,” – pasakoja Marius, technologijų įmonės direktorius.

Pasaulis kaip klasė: unschooling revoliucija

Radikaliausias alternatyvaus ugdymo metodas – unschooling, arba „nemokyklinimas” – remiasi idėja, kad geriausias mokymasis vyksta natūraliai, sekant vaiko smalsumą. Šis metodas ypač populiarus tarp kūrybinių industrijų lyderių ir verslininkų, kurie patys išėjo nestandartinius karjeros kelius.

Unschooling šeimose vaikai:

• Neturi formalaus tvarkaraščio ar programos
• Mokosi per kasdienę veiklą – gamindami maistą (matematika, chemija), keliaudami (geografija, istorija), kurdami YouTube kanalą (komunikacija, technologijos)
• Patys sprendžia, ką, kada ir kaip mokytis

Skamba radikaliai? Taip! Bet kai kurie verslo lyderiai mato šiame metode būdą ugdyti būtent tas savybes, kurių reikia šiuolaikiniame pasaulyje – iniciatyvumą, gebėjimą mokytis savarankiškai ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

„Pradžioje buvau skeptiškas, bet dabar matau, kad mano dukra išmoko programuoti, kurti animaciją ir kalbėti ispaniškai be jokių formalių pamokų – tiesiog sekdama savo aistras,” – stebisi Lukas, startuolio įkūrėjas.

Technologijos ir gamta: balanso paieškos

Įdomu tai, kad daugelis technologijų įmonių vadovų savo vaikams taiko… technologijų ribojimus! Silicio slėnio elitas dažnai renkasi mokyklas, kurios mažai naudoja ekranus, o skatina rankų darbą, meną ir buvimą gamtoje.

Waldorfo pedagogika, kuri pabrėžia kūrybiškumą, gamtos pažinimą ir minimalų technologijų naudojimą ankstyvame amžiuje, ypač populiari tarp technologijų įmonių vadovų. Kodėl? Nes jie geriau nei bet kas kitas supranta, kad technologijos yra įrankis, o ne tikslas, ir kad kūrybiškumas bei socialiniai įgūdžiai bus vertingesni nei gebėjimas naudotis programėle, kurią po metų pakeis kita.

Kaip sukurti technologijų ir gamtos balansą:

• Įveskite „bescreenį” laiką kasdien – valandas, kai visa šeima nenaudoja jokių ekranų
• Sukurkite „analogines” erdves namuose – su knygomis, meno priemonėmis, stalo žaidimais
• Technologijas naudokite kūrybai, ne tik vartojimui – programavimui, filmų kūrimui, muzikos komponavimui
• Reguliariai organizuokite šeimos išvykas į gamtą be technologijų

Finansinis raštingumas nuo mažų dienų

Tradicinėse mokyklose finansų valdymas dažnai lieka užribyje, o verslo lyderiai puikiai supranta šios spragos kainą. Todėl daugelis jų savo vaikus finansinio raštingumo moko nuo mažens – ne teoriškai, o praktiškai.

Kaip verslo lyderiai moko vaikus apie pinigus:

• Duoda kišenpinigius ne už namų ruošą (nes tai šeimos pareiga), o už papildomus projektus
• Padeda vaikams įkurti mini-verslus – nuo limonado prekystalių iki Etsy parduotuvių
• Įtraukia į šeimos finansinius sprendimus, tinkamus jų amžiui
• Moko investuoti – kai kurie tėvai padeda vaikams įsigyti akcijų jau nuo 8-9 metų

„Mano dešimtmetis sūnus turi savo akcijų portfelį. Nedidelį, žinoma, bet jis stebi įmones, domisi jų veikla, mokosi kantrybės ir ilgalaikio mąstymo,” – pasakoja Vaida, investicijų konsultantė.

Globalus mąstymas ir kultūrinis sąmoningumas

Šiuolaikiniai verslo lyderiai puikiai supranta, kad jų vaikai gyvens ir dirbs globaliame pasaulyje. Todėl daugelis jų prioritetą teikia ne tik akademinėms žinioms, bet ir kultūriniam sąmoningumui bei globaliam mąstymui.

Praktiniai būdai ugdyti globalų mąstymą:

• Kelionės su tikslu – ne tik atostogos, bet ir kultūrinis pasinėrimas
• Užsienio kalbų mokymasis per santykius – susirašinėjant su bendraamžiais iš kitų šalių
• Tarptautinės vasaros stovyklos ir mainų programos
• „Pasaulio vakarienės” – kai šeima gamina skirtingų šalių patiekalus ir mokosi apie tų šalių kultūras

„Mūsų šeimos taisyklė – kasmet bent dvi savaitės kitoje kultūroje, ne turistiniuose taškuose, o gyvenant kaip vietiniai. Vaikai taip išmoko daugiau nei iš bet kokių vadovėlių,” – dalijasi Gediminas, tarptautinės įmonės vadovas. Ugdymas ateityje bus kitoks. Apie kitokį vaikų ugdymą galite rasti portale.

Ateities kūrėjai: kaip pradėti savo kelionę

Alternatyvūs ugdymo metodai skamba įkvepiančiai, bet kaip pradėti, jei negalite staiga pakeisti visos savo vaikų ugdymo sistemos? Svarbiausia – pradėkite nuo mažų žingsnių!

Nebūtina iš karto steigti savo mokyklos kaip Elonas Muskas ar išimti vaikus iš tradicinės švietimo sistemos. Pradėkite integruodami alternatyvaus ugdymo elementus į kasdienį gyvenimą – savaitgalius, popamokinį laiką, atostogas.

Galiausiai, svarbiausia yra ne konkretus metodas, o požiūris – matyti savo vaikus kaip unikalias asmenybes su savitais talentais ir mokymosi stiliais. Verslo lyderiai tai supranta intuityviai – jie žino, kad sėkmė priklauso ne nuo gebėjimo sekti taisyklėmis, o nuo drąsos mąstyti kitaip.

Kaip sakė vienas Silicio slėnio investuotojas: „Mes neruošiame vaikų egzaminams – mes ruošiame juos gyvenimui, kurio dar niekas nėra matęs.” Ir galbūt tai yra pats vertingiausias principas, kurį galime perimti iš verslo lyderių vaikų ugdymo filosofijos – drąsa kurti ateitį, o ne tik ruoštis jai.