Kauno verslo fenomenas: kodėl būtent šiame mieste gimsta daugiausia sėkmingų Lietuvos startuolių
Miestas, kuris niekada nenustojo galvoti apie rytojų
Kaunas visada buvo šiek tiek kitoks. Laikinoji sostinė, kaip jį vadina istorikai, bet iš tikrųjų tai buvo miestas, kuris per trumpą tarpukario laikotarpį išmoko daryti viską pats – be Vilniaus, be išorinės paramos, be galimybės pasiremsti į kažką didesnį. Ir šis įprotis, kaip paaiškėja, nepraėjo be pėdsakų.
Šiandien Kaunas generuoja neproporcingai daug sėkmingų startuolių, palyginti su savo dydžiu. Neformalūs skaičiai rodo, kad apie 40% visų Lietuvoje įkurtų technologijų įmonių, kurios vėliau pritraukė tarptautinį finansavimą, turi kauno šaknis. Tai nėra atsitiktinumas.
Universitetai kaip realus, o ne dekoratyvinis veiksnys
Daugelyje miestų universitetai egzistuoja lyg atskira planeta – studentai mokosi, dėstytojai dėsto, ir viskas baigiasi prie fakulteto durų. Kaune kažkodėl susiklostė kitaip. KTU, LSMU, Vytauto Didžiojo universitetas – jie aktyviai dalyvauja verslo ekosistemoje ne tik per formalias programas, bet ir per žmones.
Konkretus pavyzdys: KTU Startup Space per pastaruosius kelerius metus išaugino dešimtis komandų, kurios realiai pritraukė investicijų. Ne parodomieji projektai, ne akademiniai eksperimentai – tikros įmonės su tikrais klientais. Tai nutinka todėl, kad dėstytojai čia dažnai patys yra buvę verslininkai arba aktyviai konsultuoja verslo pasaulį. Žinios netampa muziejiniais eksponatais.
Mažumas kaip pranašumas
Paradoksalu, bet Kauno mažumas, palyginti su Vilniumi, yra vienas stipriausių jo kozirių. Vilniuje lengva pasimesti. Ten ekosistema tokia didelė, kad kartais sunku surasti tinkamus žmones, susitikti su investuotoju ar gauti grįžtamąjį ryšį iš patyrusiojo. Kaune visi pažįsta visus – ir tai nėra metafora.
Jaunas programuotojas, turintis idėją, per vieną vakarą kokteilio vakarėlyje gali atsitiktinai susipažinti su žmogumi, kuris prieš penkerius metus pardavė savo įmonę už kelis milijonus. Ir tas žmogus atsakys į žinutę. Nes Kaune taip priimta. Ši neformali mentorystės kultūra yra sunkiai apčiuopiama, bet labai reali.
Infrastruktūra, kuri atsirado ne iš viršaus, o iš apačios
Kitas svarbus dalykas – fizinė ir organizacinė infrastruktūra. Kaune veikia kelios stiprios bendradarbystės erdvės, akceleratoriai ir inkubatoriai, bet svarbiausia, kad daugelis jų atsirado ne dėl valdžios sprendimų, o dėl to, kad kažkas tiesiog nusprendė juos sukurti. Tai rodo verslumo kultūrą, kuri veikia iš apačios į viršų.
Santaka Valley – vienas ryškiausių pavyzdžių. Ši inovacijų ekosistema, jungianti universitetą, verslą ir viešąjį sektorių, nėra tobula, bet ji veikia. Ir svarbiausia – ji kuria terpę, kurioje skirtingų sričių žmonės gali susidurti ir kartu sugalvoti kažką naujo.
Tad kodėl Kaunas, o ne kur nors kitur?
Atsakymas, matyt, slypi tame, kad Kaunas niekada neturėjo prabangos tingėti. Istoriškai jis turėjo įrodyti savo vertę, ir šis mentalitetas, perduodamas iš kartos į kartą, virto kultūra. Kultūra, kuri vertina praktiškumą, eksperimentavimą ir drąsą klysti. Startuoliai klesti ten, kur nesibijoma pradėti iš naujo – o Kaunas tą moka geriau nei bet kas. Galbūt todėl, kai klausi sėkmingų lietuviškų technologijų įmonių steigėjų, iš kur jie kilę arba kur pradėjo, atsakymas neretai tas pats: Kaunas. Tiesiog Kaunas.