Kaip Kauno verslininkai pritaiko dirbtinį intelektą kasdieniams sprendimams: 7 realūs pavyzdžiai

Kai kas nors Kaune mini „dirbtinį intelektą versle”, pirmoji mintis dažniausiai būna arba entuziastingas linksėjimas, arba akių pasukimas. Ir vienaip, ir kitaip – abi reakcijos šiek tiek per ankstyvos. Nueiau pasikalbėti su keliais vietos verslininkais, kurie realiai naudoja šias technologijas, ir vaizdas gavosi kur kas nuobodesnis nei rinkodaros pranešimuose žadama „revoliucija”. Bet tas nuobodumas savaip įdomus – žmonės tiesiog sprendžia kasdienes problemas, o ne kuria ateities scenarijus.

1. Buhalterinė apskaita be dramos

Vienos Kauno logistikos įmonės savininkas pasakojo, kaip ChatGPT panašūs įrankiai padeda susitvarkyti su sąskaitų faktūrų aprašymais ir korespondencija su tiekėjais. Skamba kukliai, tačiau realybėje tai sutaupo valandas per savaitę. Nieko revoliucinio – tiesiog mažiau rutinos.

2. Klientų aptarnavimas, kuris kartais suklysta

Keletas prekybos centrų ir internetinių parduotuvių Kaune diegia pokalbių robotus. Vienas verslininkas prisipažino, kad boto atsakymai kartais būna keisti ar net klaidinantys, todėl tenka nuolat tikrinti ir taisyti. Automatizacija čia veikia, bet ne be žmogaus priežiūros – ir tai svarbu pasakyti garsiai, nes rinkodaroje dažnai nutylima.

3. Rinkodaros tekstai – greičiau, bet ne geriau

Kelios rinkodaros agentūros mieste naudoja DI turinio kūrimui – postams, reklamoms, aprašymams. Greitis akivaizdus. Kokybė – kintantis dydis. Vienas agentūros vadovas sakė, kad be redagavimo tekstai dažnai skamba „plastikiškai” – taisyklingai, bet be sielos. Tai patvirtina seną tiesą: įrankis tiek geras, kiek geras jį naudojantis žmogus.

4. Sandėlio prognozės

Vienoje didmeninės prekybos įmonėje DI algoritmai padeda prognozuoti, ko ir kiek reikės sandėlyje. Sistema mokosi iš praeities duomenų, tačiau kai rinkoje įvyksta kažkas netikėto – pavyzdžiui, staigus paklausos šuolis – algoritmas tiesiog neturi patirties tokiai situacijai. Žmogaus intuicija čia vis dar nepakeičiama, kad ir kaip norėtųsi kitaip.

5. Personalo atranka – pagalba ar rizika?

Kai kurie Kauno HR specialistai naudoja DI pirminiam CV filtravimui. Patogu, greita, bet kelia klausimų – kiek toks filtravimas objektyvus? Vienas HR vadovas atvirai pasakė, kad algoritmas kartais „praleidžia” įdomius kandidatus vien todėl, kad jų CV neatitinka standartinio šablono. Efektyvumas ir teisingumas ne visada eina koja kojon.

6. Finansinių ataskaitų analizė

Smulkaus verslo savininkai naudoja DI įrankius pinigų srautų analizei. Tai padeda pastebėti tendencijas anksčiau, nei jos taptų problema. Tačiau reikia pripažinti – dauguma šių įrankių tiesiog atkartoja tai, ką patyręs buhalteris pastebėtų ir be jokios technologijos. Skirtumas – greitis, o ne gilumas.

7. Vertimai ir dokumentacija tarptautinei prekybai

Eksportuojančios Kauno įmonės naudoja DI vertimo įrankius bendraujant su užsienio partneriais. Tai paspartina procesus, bet teisiniams dokumentams vis dar reikalingas žmogus – vertimo klaidos sutartyse gali kainuoti brangiai. Vienas verslininkas juokavo, kad DI „puikiai išverčia viską, išskyrus tai, kas tikrai svarbu”.

Kas lieka po visų šitų algoritmų ir pažadų

Jei ko nors iš šitų pavyzdžių ir galima pasimokyti, tai kad dirbtinis intelektas Kauno versle – ne stebuklas ir ne grėsmė, o tiesiog dar vienas įrankis, kuris veikia tiek gerai, kiek gerai jį prižiūrime. Tie, kurie tikėjosi, kad DI išspręs visas problemas be pastangų, greičiausiai nusivylę. Tie, kurie bijojo, kad robotai atims darbus – kol kas irgi klysta, nes žmogaus vaidmuo niekur nedingo, tik pasikeitė forma. Realybė, kaip visada, kur kas nuobodesnė ir sudėtingesnė nei bet kokia antraštė. Ir gal būtent todėl ji verta dėmesio labiau nei bet kuris „revoliucinis” pranešimas spaudai.