Kaip Kauno verslininkai išnaudoja dirbtinį intelektą: realūs pavyzdžiai ir pamokos iš vietinių įmonių
Dirbtinis intelektas – ne tik Silicon Valley reikalas
Daugelis žmonių, išgirdę „dirbtinis intelektas versle”, įsivaizduoja kažką iš Amerikos technologijų gigantų pasaulio. Tačiau Kaune – mieste, kuris pastaraisiais metais vis drąsiau vadinamas Lietuvos technologijų sostine – vietiniai verslininkai jau seniai nustojo žiūrėti į AI kaip į tolimos ateities dalyką. Jie tiesiog pradėjo naudoti.
Ir ne visada tai atrodo taip, kaip tikėtumėtės.
Kaip tai atrodo praktikoje
Viena Kauno e. komercijos įmonė, prekiaujanti sporto prekėmis, prieš porą metų susidūrė su klasikine problema – produktų aprašymai. Turėdami kelis tūkstančius SKU, darbuotojai tiesiog nespėjo rašyti kokybiško turinio. Sprendimas buvo paprastas: GPT pagrindu sukurtas įrankis, kuris generuoja pirminius aprašymų variantus, o redaktorius juos tik patikslina. Rezultatas – turinio kūrimo laikas sumažėjo maždaug 60%, o komandai liko daugiau laiko tiems produktams, kurie tikrai reikalauja gilesnio žinojimo.
Kitas pavyzdys – nedidelė Kauno buhalterinių paslaugų įmonė. Čia AI naudojamas visiškai kitaip: automatizuotas dokumentų atpažinimas ir pirminis duomenų surūšiavimas. Tai ne kažkoks brangus sprendimas – tai integruotas įrankis, kurį buhalteriai išmoko naudoti per kelias dienas. Klientų skaičius išaugo, o papildomų darbuotojų samdyti nereikėjo.
Kur slypi tikroji pamoka
Stebint Kauno įmones, kurios sėkmingai integruoja AI, pastebimas vienas bendras bruožas – jos nepradėjo nuo klausimo „kaip mes galėtume naudoti AI?”. Jos pradėjo nuo klausimo „kur mes švaistome daugiausiai laiko ir kur darome daugiausia klaidų?”
Tai iš esmės keičia požiūrį. Vietoj to, kad ieškotum technologijos, kuriai pritaikysi verslą, ieškai problemos, kuriai technologija tinka. Skirtumas gali atrodyti subtilus, bet praktikoje jis milžiniškas.
Taip pat svarbu suprasti, kad dauguma sėkmingų diegimų Kaune nebuvo brangūs ar sudėtingi. Nemažai įmonių naudoja viešai prieinamus įrankius – ChatGPT, Midjourney, Make.com automatizacijas – ir tiesiog sugalvoja, kaip juos pritaikyti savo specifiniam kontekstui. Tai reikalauja kūrybiškumo, bet ne didelių investicijų.
Apie ką niekas nemėgsta kalbėti
Žinoma, ne viskas taip sklandžiai. Kelios Kauno įmonės, su kuriomis teko kalbėtis, mini panašias kliūtis: darbuotojų pasipriešinimas, baimė dėl darbo vietų, netikėtos klaidos, kai AI „sugalvoja” faktus. Viena rinkodaros agentūra turėjo nemalonų atvejį, kai automatiškai generuotas turinys prasilenkė su tikrove – ir tai pastebėjo klientas, ne jie patys.
Tai primena, kad AI nėra autopiloto režimas. Jis reikalauja priežiūros, kritinio mąstymo ir aiškiai apibrėžtų procesų, kas tikrina galutinį rezultatą.
Ko verta pasimokyti iš Kauno patirties
Jei apibendrintume tai, ką daro sėkmingiausios vietinės įmonės, išeitų kažkas panašaus į tai: jos neieško revoliucijos, jos ieško evoliucijos. Pradeda mažai – vienas procesas, viena komanda, vienas įrankis. Išmoksta, adaptuoja, tada plečiasi.
Kauno verslo ekosistema šiuo atžvilgiu turi savotišką pranašumą – ji pakankamai maža, kad žmonės žinotų vieni kitus, dalintųsi patirtimi ir mokytųsi iš klaidų greičiau nei didžiuosiuose miestuose, kur informacija cirkuliuoja lėčiau. Tai neformalus, bet veikiantis žinių perdavimo tinklas.
Galiausiai, svarbiausia pamoka gal ir yra pati paprasčiausia: dirbtinis intelektas nėra skirtas tik didelėms korporacijoms su dideliais biudžetais. Jis prieinamas bet kam, kas turi aiškų klausimą ir noro eksperimentuoti. O Kaunas, regis, to noro turi pakankamai.