Kaip Kauno verslininkai išnaudoja dirbtinį intelektą kasdienėje veikloje: realūs pavyzdžiai ir rezultatai
Miestas, kuris nespėja stebėtis
Kaunas visada turėjo kažką, ko Vilniui kartais trūksta — praktiškumo. Čia žmonės nelabai mėgsta kalbėti apie idėjas, jie mėgsta jas išbandyti. Galbūt todėl dirbtinis intelektas šiame mieste nevirto madingu žodžiu ant konferencijų plakatų, o tyliai įsikėlė į sandėlius, kavines ir buhalterių stalus.
Kalbėjausi su keliais verslininkais. Niekas iš jų nesako, kad DI „pakeitė jų gyvenimą”. Jie sako paprasčiau: taupome laiką, darome mažiau klaidų, kartais net uždirbame daugiau.
Kai robotas skaito sąskaitas
Vienas iš ryškesnių pavyzdžių — nedidelė logistikos įmonė Kauno pramoniniame rajone. Dešimt žmonių, keli sunkvežimiai, nuolatinis dokumentų srautas. Anksčiau du darbuotojai didžiąją dienos dalį praleisdavo rankiodami duomenis iš tiekėjų sąskaitų ir perkeldami juos į apskaitos sistemą. Dabar tai daro programa — per kelias minutes, su mažiau klaidų nei bet kuris pavargęs žmogus po pietų.
Įmonės vadovas Tomas sako, kad jis neatleido tų dviejų žmonių. Jie dabar dirba kitą darbą — vieną paaukštino, kitas užsiima klientų aptarnavimu. „Aš nenoriu mokėti žmogui už tai, kad jis kopijuoja skaičius iš vieno lango į kitą,” — sako jis. Logika paprasta, bet ne visiems akivaizdi.
Kavinė, kuri žino, ko norėsi rytoj
Kitokia istorija — nedidelė kavinė Laisvės alėjos apylinkėse. Savininkė Rūta pradėjo naudoti paprastą prognozavimo įrankį, kuris analizuoja pardavimų istoriją ir orų prognozes bei siūlo, kiek ko reikia užsakyti. Skamba banaliai. Bet ji sako, kad per pirmus tris mėnesius maisto atliekos sumažėjo beveik trečdaliu.
„Aš anksčiau spėdavau iš patirties. Dabar spėju kartu su programa, ir mes abu spėjame geriau,” — juokiasi ji. Tai ne revoliucija. Tai tiesiog geresnis sprendimas kasdienei problemai.
Rinkodaros tekstai, kuriuos niekas neprisipažįsta rašęs
Turbūt labiausiai paplitęs DI naudojimas Kauno versle — ir visur kitur — yra tekstų kūrimas. Socialinių tinklų įrašai, el. laiškai klientams, produktų aprašymai. Daugelis verslininkų naudoja ChatGPT ar panašius įrankius, bet retai apie tai kalba viešai. Lyg būtų kažkas gėdinga.
Vienas smulkaus elektronikos prekybos verslininkas atvirai prisipažino: „Aš parašau, ką noriu pasakyti, programa suformuluoja gražiau. Tada aš pataisau, nes ji kartais skamba per daug oficialiai.” Tai ne tingėjimas — tai darbų pasidalijimas. Žmogus žino, ką nori pasakyti. Programa padeda tai pasakyti greičiau.
Ten, kur dar negrįžta
Ne viskas sekasi. Kalbėjausi su vienu statybų rangovu, kuris bandė automatizuoti klientų komunikaciją — pokalbių robotą, atsakantį į dažniausius klausimus. Po dviejų mėnesių jį išjungė. „Klientai pykdavo. Jie norėjo kalbėti su žmogumi, ypač kai kalbama apie pinigus ir terminus,” — pasakojo jis. Tai svarbus niuansas: DI gerai dirba ten, kur žmonėms nesvarbu, su kuo jie kalba. Ten, kur svarbu — dar ne.
Miestas be fanfarų, bet su rezultatais
Kauno verslo istorijos su dirbtiniu intelektu nėra dramatiškos. Nėra čia startuolių, kurie per naktį tapo vienaragiais, nėra vizionierių su TED kalbomis. Yra Tomas, kuris sutaupė dviejų darbuotojų laiką. Rūta, kuri meta mažiau maisto. Verslininkas, kuris rašo geresnius el. laiškus greičiau. Šios istorijos neatrodo svarbios atskirai, bet sudėtos kartu jos piešia vaizdą miesto, kuris mokosi ne iš entuziazmo, o iš reikalo — ir galbūt tai yra pats teisingiausias būdas mokytis bet ko.