Investicijos Kaune
Kaip Kauno startuoliai pritraukia investicijas 2026 metais: praktiniai patarimai ir sėkmės istorijos

Kaip Kauno startuoliai pritraukia investicijas 2026 metais: praktiniai patarimai ir sėkmės istorijos

Kodėl Kaunas tapo startuolių magnetu

Žinot, dar prieš keletą metų, kai kalbėdavau su investuotojais iš užsienio, daugelis net nežinojo, kur Kaunas yra žemėlapyje. O dabar? Dabar jie patys skambina ir klausia, kas įdomaus vyksta Lietuvos antrajame mieste. Ir tai nėra atsitiktinumas.

2026-aisiais Kaunas jau nebėra tik „tas kitas miestas šalia Vilniaus”. Čia susiformavo tikra ekosistema, kur startuoliai auga kaip grybai po lietaus – tik daug stabiliau ir su geresniu verslo planu. Technologijų parkas, kelios stiprios akceleravimo programos, ir svarbiausia – bendruomenė, kuri realiai padeda vienas kitam, o ne tik gražiai kalba konferencijose.

Kas pasikeitė? Visų pirma, atsirado pinigų. Ne tik valstybinių, bet ir privačių investuotojų, kurie patys yra kilę iš Kauno ar turi čia ryšių. Antra, mieste įsikūrė kelios didelės IT kompanijos, kurios išaugino talentų bazę. Ir trečia – nuoma čia vis dar perpus pigesnė nei sostinėje, o tai reiškia, kad tavo runway (laikas, kiek gali veikti su turimais pinigais) automatiškai pailgėja.

Kas iš tiesų domina investuotojus šiandien

Pamirškit viską, ką skaitėt apie investicijų pritraukimą 2020-aisiais. Žaidimo taisyklės pasikeitė kardinaliai. Investuotojai nebemato prasmės finansuoti dar vienos „Uber, bet kažkam kitam” idėjos. Jie ieško realių problemų sprendimų su aiškiu keliu į pelningumą.

Vienas mano pažįstamas investuotojas neseniai pasakė: „Man nerūpi tavo pitch deck dizainas. Rūpi, ar tu supranti savo klientą geriau nei jis pats save.” Ir tai puikiai atspindi dabartinę nuotaiką. 2026 metais investuotojai vertina:

Realius trafiką ir pajamas – net jei jos mažos, bet jei jos yra ir auga, tai jau kalba už save. Laikas, kai galėjai pritraukti milijoną už gražią prezentaciją, seniai praėjo.

Komandos patirtį – ne tik techninę, bet ir verslo. Jei tavo komandoje yra žmogus, kuris jau yra pardavęs bent vieną verslą ar dirbo panašioje industrijoje, tavo vertė iškart pašoka.

Aiškų unit economics – kiek kainuoja pritraukti klientą, kiek jis atneša per savo gyvavimo ciklą. Jei šitų skaičių nežinai, geriau dar neik pas investuotojus.

Gynybinę strategiją – kas apsaugos tavo verslą, kai atsiras konkurentai? Technologija, tinklas, prekės ženklas? Turi būti atsakymas.

Kur ieškoti pinigų Kaune ir aplink jį

Gerai, teorija teorija, bet kur konkrečiai eiti su ištiestu delnu? Kauno ekosistemoje yra keletas pagrindinių žaidėjų, ir svarbu žinoti, kas kam tinka.

„Startup Wise Guys” Kauno skyrius tapo vienu stipriausių Baltijos šalyse. Jie duoda iki 60k euro už 12% įmonės ir trims mėnesiams tampa tavo antrąja šeima. Jų mentorių tinklas – tai, dėl ko verta ten patekti. Bet konkurencija žiauri – priima gal 5% aplikuojančių.

„Firstpick” – Kaune bazuojantis fondas, kuris specializuojasi B2B SaaS sprendimuose. Jie investuoja nuo 100k iki 500k ir labai aktyviai įsitraukia į strategiją. Pažįstu bent tris startuolius, kuriems jie ne tik davė pinigų, bet ir atidarė duris pas pirmuosius klientus.

Verslo angelai – Kaune jų bendruomenė išaugo iki apie 40-50 aktyvių žmonių. Daugelis jų – tai IT kompanijų savininkai, kurie pardavė savo verslo dalis ir dabar ieško, kur investuoti. Patekti pas juos galima per networking’ą, bet apie tai – vėliau.

Crowdfunding platformos – nors ir ne tradicinis kelias, bet keli Kauno startuoliai sėkmingai pritraukė pinigų per „Crowdberry” ar „Fundwise”. Tai veikia ypač gerai, jei tavo produktas turi B2C komponentę ir gali parodyti bendruomenės palaikymą.

Pitch, kuris neužmigdo po 30 sekundžių

Esu matęs šimtus pitch’ų, ir atvirai pasakysiu – 90% jų yra nuobodūs kaip lietaus lašas ant lango. Visi pradeda tuo pačiu: „Rinka yra 500 milijardų dolerių…” Investuotojai tai girdi dešimt kartų per dieną.

Kas veikia? Pradėk nuo problemos, kuri skauda. Ne abstrakčios „žmonės patiria nepatogumus”, o konkrečios. Vienas Kauno startuolis pradėjo savo pitch’ą taip: „Mano mama praėjusią savaitę sumokėjo 300 eurų už paslaugą, kuri turėjo kainuoti 50. Ir ji nėra vienintelė.” Bum – turiu dėmesį.

Toliau – kodėl dabar? Kodėl ši problema tapo aktuali būtent šiuo metu? Gal pasikeitė reguliacija? Gal atsirado nauja technologija? Gal pandemija pakeitė žmonių įpročius? Turi būti timing’o pagrindimas.

Ir tik tada – kaip tu tai sprendžia. Ne visos funkcijos, ne technologiniai niuansai, o core value proposition vienu sakiniu. „Mes leidžiame X padaryti Y 10 kartų greičiau ir 3 kartus pigiau.”

Dėl skaičių – jie turi būti, bet ne pradžioje. Ir jie turi pasakoti istoriją. Ne „mūsų MRR yra 5k”, o „prieš tris mėnesius buvome ties 2k, dabar 5k, kitą mėnesį planuojame 7k, nes pasirašėme sutartį su X.”

Networking’as, kuris nejaučiasi kaip prievarta

Žodis „networking” daugeliui sukelia alergines reakcijas. Įsivaizduoji save su plastikiniu vyno taurele, dirbtinai šypsantis ir dalijanis vizitinėmis kortelėmis su žmonėmis, kurių vardo neatsimeni po 5 sekundžių. Bet networking’as gali būti visai kitoks.

Kaune yra keletas vietų, kur startuoliai natūraliai susitinka. „Technarium” rengia mėnesinius susitikimus, kur atmosfera labai atsipalaidavusi – daugiau kaip afterwork’as nei formali konferencija. „Kaunas IN” organizuoja pitch night’us, bet ten galima ateiti ir tiesiog pasiklausyti, susipažinti su kitais.

Mano patarimas – neeik į renginius su tikslu „pritraukti investiciją”. Eik su tikslu susipažinti su žmonėmis, kurie sprendžia panašias problemas. Pasidalink savo iššūkiais, paklausk patarimo. Investicijos ateina kaip šalutinis efektas, kai žmonės tave pažįsta ir pasitiki.

Vienas iš sėkmingiausių Kauno startuolių įkūrėjų man pasakė, kad jo pirmąją investiciją davė žmogus, su kuriuo jis tiesiog reguliariai pietaudavo ir diskutuodavo apie verslą. Jokio formalaus pitch’o nebuvo – investuotojas tiesiog matė, kaip tas žmogus mąsto ir dirba.

Dokumentai ir due diligence be galvos skausmo

Gerai, tarkime, investuotojas susidomėjo. Dabar prasideda ta dalis, dėl kurios daugelis techninių įkūrėjų nori trauktis į kampą ir verkti – dokumentacija ir patikrinimas.

Pirmas dalykas – turėk tvarkingą cap table (akcijų paskirstymo lentelę). Naudok „Carta” ar bent jau Google Sheets, bet tegul viskas būna aišku. Kas turi kiek, kokios opcijos pažadėtos darbuotojams, kokievestinimo terminai. Jei čia chaosas, investuotojas pagalvos, kad ir visame versle chaosas.

Finansinė apskaita – net jei dar neturi pajamų, turėtų būti aiški išlaidų struktūra ir projekcijos. Naudok „Fiskl” ar „Finbee” – tai lietuviški sprendimai, kurie puikiai tinka startuoliams ir nėra brangūs.

Sutartys su įkūrėjais ir darbuotojais – turi būti IP (intelektinės nuosavybės) perleidimo sutartys. Investuotojai tikrina tai vienu iš pirmųjų, nes jei paaiškėtų, kad tavo pagrindinis produktas techniškai priklauso ne įmonei, o programuotojui, kuris išėjo prieš metus – tai katastrofa.

Shareholders agreement – jei turi ko-founder’ių, turi būti sutartis, kas vyksta, jei kas nors nori išeiti, jei kas nors nemoka dirbti, jei atsirado nesutarimų. Tai kaip prenuptial agreement – niekas nenori apie tai galvoti, bet visi vėliau dėkingi, kad yra.

Kaune yra kelios advokatų kontoros, kurios specializuojasi startuoliuose – „Cobalt”, „TGS Baltic”, „Ellex Valiunas”. Taip, jie nėra pigūs, bet investuok tuos 2-3k eurų į teisinę struktūrą pradžioje, sutaupysi dešimtis tūkstančių vėliau.

Sėkmės istorijos, iš kurių galima pasimokyti

Teorija teorija, bet kas realiai veikia? Pažiūrėkim į keletą Kauno startuolių, kurie sėkmingai pritraukė investicijas pastaraisiais metais.

„Biomatter” – biotech startuolis, kuris 2025 metais pritraukė 2 milijonus eurų seed raundą. Jų paslaptis? Jie trejus metus tyliai dirbo su keliais klientais, tobulino produktą, ir tik tada išėjo ieškoti investicijų. Kai išėjo, jau turėjo 300k metinių pajamų ir laukiančių klientų eilę. Investuotojai tiesiog peštynėms dėl galimybės įeiti.

„Deeper Network” – decentralizuoto interneto sprendimas, kuris pradėjo Kaune ir dabar turi ofisus trijuose kontinentuose. Jie pritraukė per 20 milijonų per kelias investicijų raundus. Jų strategija buvo neįprasta – pradėjo nuo crowdfunding’o, įrodė product-market fit, ir tik tada ėjo pas tradicnius VC.

„Trafi” – nors jie pradėjo Vilniuje, bet didelė dalis komandos yra Kaune. Mobility tech startuolis, kuris pritraukė per 10 milijonų investicijų. Jų raktas – labai aiškus fokusas. Jie nedarė „viską, kas susiję su transportu”, o išsirinko vieną specifinę problemą (MaaS platformas) ir tapo joje ekspertais.

Bendras vardiklis? Visi jie turėjo aiškų fokusą, įrodė traction’ą prieš ieškodami didelių pinigų, ir suformavo stiprias komandas. Niekas nebuvo „overnight success” – už kiekvienos istorijos stovi metai sunkaus darbo.

Kai pinigai jau sąskaitoje – kaip nesusimovyti

Štai ko niekas tau nepasakys pitch konkursuose – pritraukti investiciją yra tik pusė mūšio. Kita pusė – protingai jas panaudoti ir neprarasti momentum’o.

Pirmiausia, nesipirk brangaus ofiso. Rimtai. Esu matęs startuolius, kurie pritraukė 500k ir pirmą dalyką – išsinuomojo fancy ofisą su stalo futbolu ir espresso mašina. Po metų jie desperatiškai ieškojo bridge finansavimo, nes pinigai baigėsi greičiau nei planuota.

Samdo lėtai, atleisk greitai – tai klišė, bet ji tokia dėl priežasties. Geriau turėti tris A-level žmones nei penkis B-level. Ir jei pamatai, kad kas nors neveikia – nesitęsk. Tai skaudu, bet būtina.

Fokusas ant growth, ne ant features – po investicijos atsiranda pagunda pridėti milijoną naujų funkcijų. Bet dažniausiai reikia priešingai – supaprastinti produktą ir fokusirtis į tai, kas tikrai generuoja vertę klientams.

Komunikuok su investuotojais reguliariai – net kai viskas gerai, o ypač kai ne. Mėnesiniai update’ai turėtų būti standartas. Investuotojai nekenčia siurprizų. Jei matai, kad nepasieks planuotų metrikų – pasakyk iš anksto, ne tada, kai jau vėlu.

Ir paskutinis dalykas – planuok kitą raundą prieš 6 mėnesius, nei tau baigsis pinigai. Fundraising’as visada užtrunka ilgiau, nei manai. Jei manai, kad užtruks 3 mėnesius, planuok 6. Jei manai 6 – planuok 9.

Ką daryti, kai durys trenkiamos į nosį

Būkim sąžiningi – dauguma startuolių gauna dešimtis „ne” prieš gaudami vieną „taip”. Tai normalu. Bet kaip su tuo susidoroti, kad nenumestum rankų?

Pirma, prašyk feedback’o. Ne visi investuotojai duos, bet kai kurie pasidalins vertingomis įžvalgomis. „Jūsų unit economics neatrodo tvarūs” – tai konkretus dalykas, kurį gali pagerinti. „Mes tiesiog neinvestuojam į šią sritį” – tai ne apie tave, eik toliau.

Antra, stebėk patterns. Jei penki investuotojai nepriklausomai vienas nuo kito sako, kad tavo komandai trūksta pardavimų patirties – gal verta pasiklausyti ir surasti sales-oriented co-founder’į ar patarėją?

Trečia, nesikoncentruok tik į investicijas. Kai kurie geriausi verslai augo bootstrapped (be išorinių investicijų) arba su labai mažomis sumomis. Jei gali augti organiškai, gal ir nereikia investicijų dabar? Gal geriau užauginti iki 50k MRR ir tada pritraukti investicijas geresnėmis sąlygomis?

Ir paskutinis patarimas – prižiūrėk savo mental health. Fundraising’as yra emociškai išsekantis. Turi išlaikyti balansą, kitaip perdegsi anksčiau nei pritrauksi pinigų. Kaune yra keli startup founder’ių support grupės – nėra gėda prisijungti ir pasidalinti sunkumais.

Kas laukia už horizonto: tendencijos ir galimybės

Žvelgiant į ateitį, Kauno startuolių ekosistema tik stiprės. Miesto savivaldybė pagaliau suprato, kad technologijų sektorius yra ateitis, ir investuoja į infrastruktūrą. Naujas inovacijų centras, kuris atidarys 2027-aisiais, žada pritraukti dar daugiau talentų ir investuotojų.

Matau kelias įdomias tendencijas. Pirma – deep tech startuoliai gauna vis daugiau dėmesio. Kauno universitetai (KTU ir VDU) turi stiprių mokslinių grupių, ir dabar atsiranda daugiau mechanizmų, kaip tą mokslinį darbą komercializuoti. Jei turi PhD ir idėją, kaip tavo tyrimą paversti produktu – dabar geras laikas.

Antra – climate tech ir sustainability. Europos lygmeniu į tai liejasi milžiniškos sumos, ir Kauno startuoliai, kurie dirba su atsinaujinančia energija, žiedinė ekonomika ar carbon tracking, turi realią galimybę pritraukti ne tik vietinių, bet ir tarptautinių investuotojų dėmesį.

Trečia – B2B SaaS toliau dominuoja. Tai ne nauja tendencija, bet ji tęsiasi. Investuotojai mėgsta nuspėjamas pajamas, aiškų skalabilumą ir mažesnius customer acquisition costs. Jei tavo startuolis padeda verslams sutaupyti pinigų ar uždirbti daugiau – esi geram kelyje.

Ir galiausiai – remote-first startuoliai. Kauno privalumas yra ne tik žemesnės išlaidos, bet ir galimybė pritraukti talentų iš viso pasaulio, mokant jiems protingas, bet ne Silicon Valley algas. Keli Kauno startuoliai jau turi komandas pasklidusias po 10+ šalių, ir tai veikia puikiai.

Taigi, jei kuri startuolį Kaune 2026 metais, turi daugiau galimybių nei bet kada anksčiau. Ekosistema subrendusi, pinigų yra, talentas yra, infrastruktūra gerėja. Kas trūksta? Tik tavo noro ir pasiryžimo tai padaryti. Investicijų pritraukimas nėra lengvas, bet jei turi tikrą problemą, kurią sprendžia, stiprią komandą ir pasiryžimą mokytis iš klaidų – šansai yra tavo pusėje. Nebijok pradėti, nebijok klausinėti, nebijok gauti „ne” – kiekvienas „ne” tave artina prie „taip”. Ir kas žino, gal už metų skaitysi straipsnį apie sėkmingiausius Kauno startuolius ir pamatysi ten savo pavadinimą.