Kaip Kauno startuoliai pritraukia investicijas 2026 metais: 7 realūs pavyzdžiai ir praktiniai patarimai verslininkams

Kauno startuolių ekosistema šiandien: kas pasikeitė per pastaruosius metus

Kauno startuolių scena 2026 metais atrodo visiškai kitaip nei dar prieš penkerius metus. Jei anksčiau daugelis jaunų įmonių svajojo apie Silicio slėnį ar bent jau Vilnių, tai dabar antras pagal dydį Lietuvos miestas tampa tikru magnetų investuotojams. Ir tai nėra atsitiktinumas.

Pernai Kaune įsikūrusios technologijų įmonės pritraukė per 47 milijonus eurų investicijų – skaičius, kuris dar 2022-aisiais atrodė neįtikėtinas. Kas pasikeitė? Visų pirma, susiformavo stipri bendruomenė. Antra, universitetai ėmė aktyviai bendradarbiauti su verslu. Trečia, atsirado keletas sėkmės istorijų, kurios įkvėpė kitus.

„Kai mes pradėjome 2023-aisiais, niekas į Kauną nežiūrėjo kaip į rimtą tech centrą. Dabar situacija kardinaliai kitokia – investuotojai patys kreipiasi”, – pasakoja Tomas Vaitkus, vieno sėkmingiausių Kauno fintech startuolių įkūrėjas.

Pirmasis pavyzdys: kaip medicinos technologijų startuolis surinko 8 mln. eurų

MediTech Solutions istorija prasidėjo KTU Biomedicinos instituto laboratorijoje. Trys doktorantai sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą, gebantį nustatyti retų ligų simptomus iš medicininių vaizdų 30 procentų tiksliau nei esami sprendimai.

Bet technologija – tai tik pusė istorijos. Komanda suprato, kad jiems reikia ne tik gero produkto, bet ir tinkamo pasakojimo. Jie praleido tris mėnesius bendraudami su medikais, surinkdami realius atvejus, kai jų sprendimas galėjo išgelbėti gyvybes.

Kai atėjo laikas ieškoti investicijų, jie nekreipėsi į šimtus fondų. Vietoj to, jie tikslingai pasirinko penkis Europos sveikatos technologijų fondus, kurie jau turėjo patirties su panašiais projektais. Kiekvienam iš jų parengė individualizuotą pristatymą, parodydami, kaip jų sprendimas papildo fondo esamą portfelį.

Rezultatas? Du fondai konkuravo dėl teisės investuoti, o galutinė investicijų suma viršijo pirminius lūkesčius dvigubai. Raktas į sėkmę buvo ne masinis siuntinėjimas, o tikslingas darbas su tinkamais partneriais.

Antrasis ir trečiasis pavyzdžiai: B2B SaaS startuoliai, kurie įrodė savo vertę skaičiais

LogiFlow ir TeamSync – du skirtingi startuoliai su panašia strategija. Abu kūrė B2B programinę įrangą, abu pradėjo nuo labai siauros nišos, ir abu pritraukė investicijas rodydami ne vizijas, bet konkrečius rezultatus.

LogiFlow sukūrė logistikos optimizavimo platformą specifiškai Baltijos šalių mažoms transporto įmonėms. Vietoj to, kad bandytų konkuruoti su milžinais, jie sutelkė dėmesį į 50-200 transporto priemonių turinčias įmones. Per metus įgijo 23 mokančius klientus, kurių vidutinė metinė sutartis siekė 15 tūkstančių eurų.

„Kai atėjome pas investuotojus, mūsų MRR (mėnesinis pasikartojantis pajamas) augo 15 procentų kas mėnesį jau pusę metų. Neturėjome fancy pristatymo su dirbtinio intelekto žodžiais kas antrą sakinį. Turėjome Excel lentelę su klientų sąrašu ir jų mokėjimų istorija”, – juokiasi LogiFlow įkūrėjas Mindaugas.

TeamSync pasirinko dar siauresne nišą – projektų valdymo įrankį statybų subrangovams. Jų produktas nebuvo technologiškai revoliucinis, bet sprendė tikrą problemą, kurią įkūrėjai pažinojo iš vidaus – vienas jų anksčiau dirbo statybų versle.

Abi įmonės surinko po 2-3 milijonus eurų seed raundo metu. Investuotojai vertino ne tiek technologiją, kiek įrodytą produkto ir rinkos atitikimą (product-market fit) ir aiškų kelią į pelningumą.

Ketvirtasis pavyzdys: žaidimų studija, kuri panaudojo bendruomenės finansavimą

Ne visos investicijos ateina iš tradicinių fondų. Kauno žaidimų studija PixelForge tai įrodė savo pavyzdžiu. Jie kūrė nostalgišką RPG žaidimą su lietuviškais motyvais ir nusprendė eiti netradicinių keliu.

Pirmiausia paleido Kickstarter kampaniją, kuri surinko 180 tūkstančių eurų – tris kartus daugiau nei tikėjosi. Bet svarbiau už pinigus buvo tai, kad jie įgijo 3,500 atsidavusių fanų dar prieš išleidžiant produktą.

Šie skaičiai tapo jų bilietu į susitikimus su žaidimų leidėjais ir investuotojais. „Mes galėjome parodyti, kad mūsų žaidimas turi auditoriją. Ne hipotezę, ne tyrimų duomenis – realius žmones, kurie jau sumokėjo pinigus”, – pasakoja studijos vadovė Ieva.

Vėliau jie pritraukė dar 1.2 milijono eurų iš Skandinavijos žaidimų fondo, kuris įvertino ne tik žaidimo potencialą, bet ir komandos gebėjimą sukurti ir išlaikyti bendruomenę.

Penktasis ir šeštasis pavyzdžiai: eksporto orientuoti startuoliai su tarptautiniais akcentais

GreenTech Innovations ir FoodTech Baltic rodo, kaip Kauno startuoliai nuo pat pradžių galvoja globaliai. Abu įkūrėjai suprato, kad Lietuvos rinka per maža jų ambicijoms, todėl nuo pirmos dienos orientavosi į eksportą.

GreenTech sukūrė sprendimą pramonės atliekų perdirbimui ir nuo pat pradžių taikėsi į Vakarų Europos rinką. Jų strategija buvo paprasta bet efektyvi: įkūrėjas Robertas tris mėnesius praleido Vokietijoje, lankydamas pramonės parodas, susitikdamas su potencialiais klientais ir… investuotojais.

„Kai grįžau į Kauną, turėjau penkis LOI (intent letters – ketinimų laiškus) iš Vokietijos įmonių ir tris susitikimus su Berlyno investuotojais. Tai visiškai pakeitė mūsų derybų poziciją”, – pasakoja jis.

FoodTech Baltic pasirinko kitą kelią – jie nuo pradžių įtraukė tarptautinį co-founder’į iš Olandijos. Tai ne tik atvėrė duris į Beniliukso rinką, bet ir davė kredibilumo bendraujant su tarptautiniais investuotojais.

Abi įmonės pritraukė investicijas iš mišrių sindikato – Lietuvos ir užsienio investuotojų. Tarptautinis komponentas buvo kritiškai svarbus: užsienio investuotojai atnešė ne tik pinigus, bet ir tinklus, patirtį bei patikimumą.

Septintasis pavyzdys: bootstrapped startuolis, kuris pritraukė investicijas savo sąlygomis

Ne visada reikia skubėti ieškoti investicijų. DataCraft istorija tai puikiai iliustruoja. Šis duomenų analitikos startuolis trejus metus augo be išorinių investicijų, finansuodamasis iš pajamų.

Įkūrėjai Justinas ir Laura dirbo savo pagrindinėse darbovietėse, o startuolį kūrė vakarais ir savaitgaliais. Pirmieji klientai buvo jų buvę darbdaviai ir jų kontaktai. Pajamos augo lėtai bet stabiliai.

„Visi klausinėjo, kodėl neieškome investicijų. Bet mes matėme vertę augti savo tempu. Tai leido mums eksperimentuoti, klysti, keisti kryptį be spaudimo iš investuotojų”, – sako Justinas.

Kai pagaliau nusprendė pritraukti investicijas 2025-ų pabaigoje, jų pozicija buvo neįtikėtinai stipri. Įmonė buvo pelninga, turėjo 40 klientų ir aiškų augimo planą. Jie galėjo diktuoti sąlygas.

Rezultatas? Jie surinko 5 milijonus eurų su vertinimu, kuris buvo 40 procentų didesnis nei panašių įmonių rinkoje. Investuotojai vertino ne tik skaičius, bet ir tai, kad komanda įrodė savo gebėjimą kurti verslą be išorinės pagalbos.

Praktiniai patarimai: kas veikia 2026 metais, o kas ne

Analizuojant šias ir kitas Kauno startuolių istorijas, išryškėja keletas aiškių tendencijų ir praktinių pamokų.

**Kas veikia:**

Pirmiausia, konkretūs rezultatai nugali gražias pristatymus. Investuotojai 2026 metais yra daug atsargesni nei buvo tech bumo metu. Jie nori matyti traukos įrodymus (traction) – mokančius klientus, augančias pajamas, išlaikymą (retention). Vienas Kauno angelo investuotojas prisipažino: „Jei startuolis neturi bent kelių mokančių klientų, net nepradedame rimto pokalbio.”

Antra, niša yra naujasis masinė rinka. Visi septynios čia aprašytos įmonės pradėjo nuo labai siauros tikslinės grupės. Tai leidžia greičiau pasiekti product-market fit ir efektyviau panaudoti ribotus išteklius.

Trečia, tarptautiškumas nuo pirmos dienos. Net jei jūsų pirmieji klientai Lietuvoje, jūsų strategija ir komanda turėtų būti orientuota globaliai. Tai ypač svarbu pritraukiant investicijas – Lietuvos rinka paprasčiausiai per maža didesnėms ambicijoms.

Ketvirta, bendruomenė ir tinklai. Kauno startuolių ekosistema 2026 metais yra pakankamai subrendusi, kad turėtų stiprius tinklus. Beveik visi sėkmingi startuoliai aktyviai dalyvauja bendruomenės renginiuose, dalijasi patirtimi, padeda kitiems. Šie tinklai vėliau tampa kritiškai svarbūs pritraukiant investicijas.

**Kas neveikia:**

Technologija dėl technologijos. Investuotojai nebepirka „AI-powered”, „blockchain-based” ar kitų madingų žodžių. Jie nori suprasti, kokią problemą sprendžiate ir kodėl jūsų sprendimas geresnis už esamus.

Nerealistiški vertinimai. Keletas Kauno startuolių prarado investicijų galimybes dėl per didelių lūkesčių. Vienas investuotojas pasakojo apie startuolį, kuris prašė 10 milijonų eurų vertinimo su 20 tūkstančių eurų metinių pajamų. „Tai ne pasitikėjimas savimi – tai atsiribojimas nuo realybės”, – sakė jis.

Kopijuoti Silicio slėnio modelį. Kas veikia San Franciske, nebūtinai veiks Kaune. Lietuvos startuoliai, kurie bando kopijuoti amerikietiškus pitch’us, dažnai atrodo neautentiški. Europos investuotojai vertina kitokį požiūrį – daugiau konservatyvų, orientuotą į tvarumą ir pelningumą, ne tik augimą bet kokia kaina.

Ko tikėtis ateityje: Kauno startuolių scenos evoliucija

Žvelgiant į priekį, Kauno startuolių ekosistema atrodo vis stipresnė. Keletas veiksnių tai lemia.

Pirma, atsiranda daugiau patyrių mentorių. Pirmosios bangos startuolių įkūrėjai, kurie pardavė savo įmones ar pritraukė dideles investicijas, dabar grįžta į ekosistemą kaip angelo investuotojai ar mentoriai. Tai neįkainojama vertė jaunesniems startupams.

Antra, universitetai tampa aktyvesniais žaidėjais. KTU ir VDU ne tik moko, bet ir aktyviai skatina verslumą. Jų akceleratorių programos tampa vis profesionalesnės ir geriau susietos su realiu verslu.

Trečia, formuojasi specializacijos sritys. Kaunas pradeda būti žinomas tam tikrose nišose – medicinos technologijose, pramonės automatizacijoje, žaidimų kūrime. Ši specializacija pritraukia tikslingus investuotojus ir talentus.

Tačiau yra ir iššūkių. Talentų konkurencija auga – ne tik su Vilniumi, bet ir su tarptautinėmis įmonėmis, kurios vis aktyviau samdo nuotoliniu būdu. Startuoliai turi būti kūrybiški siūlydami ne tik atlyginimus, bet ir akcijų opcionus, lankstumą, įdomius projektus.

Kitas iššūkis – išlaikyti autentiškumą augant. Kai Kauno startuoliai pritraukia didesnes investicijas ir pradeda augti, svarbu neprarasti to, kas juos padarė unikalius – artimo bendruomenės ryšio, pragmatiško požiūrio, gebėjimo veikti su mažesniais ištekliais.

Vienas dalykas tikras – 2026 metų Kaunas nebėra tik „antras miestas po Vilniaus” startuolių žemėlapyje. Tai savarankiškas tech centras su savo identitetu, stiprybėmis ir vis augančia reputacija tarp investuotojų. Septynios čia aprašytos istorijos – tai tik pradžia. Tikėtina, kad artimiausiaisiais metais pamatysime dar daugiau įspūdingų sėkmės istorijų iš Kauno.

Galiausiai, svarbiausias patarimas visiems Kauno (ir ne tik) verslininkams: investicijos – tai ne tikslas, o priemonė. Geriausi startuoliai pritraukia investicijas ne todėl, kad puikiai moka pitch’inti, o todėl, kad kuria tikrą vertę – sprendžia realias problemas, turi atsidavusių klientų ir aiškią viziją. Visa kita – tik technikalijos. Sutelkite dėmesį į produktą, klientus ir komandą, o investicijos ateis savaime.