Kaip išsirinkti biuro kėdę, kuri nepažeis stuburo: ortopedų patarimai ir dažniausios klaidos

Stuburas nemeluoja

Yra tokia keista tiesa apie skausmą – jis visada ateina vėliau. Ne tada, kai pirmą kartą atsisėdi į pigią kėdę su sulinkusiu atlošu, o po kelių mėnesių, kai rytais pradedi keltis lyg senas medis per audrą. Stuburas kantriai kaupia kiekvieną blogą pozą, kiekvieną valandą, praleistą sulenkus pečius, ir vieną dieną tiesiog pateikia sąskaitą. Todėl biuro kėdės pasirinkimas – tai ne estetikos reikalas ir ne biudžeto klausimas. Tai investicija į tai, kaip jausitės po penkerių metų.

Ką iš tikrųjų reiškia „ortopedinis”

Parduotuvių lentynose žodis „ortopedinis” šiandien klijuojamas beveik ant visko – nuo pagalvių iki batų įdėklų. Kėdžių atveju šis terminas dažnai tėra rinkodaros triukas, tad verta žinoti, ko konkrečiai ieškoti.

Ortopedai pirmiausia atkreipia dėmesį į juosmeninę atramą – tą nedidelį išlinkimą kėdės atlošo apačioje, kuris turėtų remti natūralią stuburo kreivę. Stuburas nėra tiesus stulpas, jis turi S formos išlinkimą, ir gera kėdė šią formą palaiko, o ne bando ją „ištiesinti”. Jei sėdint juosmuo lieka ore arba kėdė stumia jį į priekį per stipriai – tai jau problema.

Antra svarbi detalė – sėdynės gylis. Ji turėtų būti tokia, kad tarp sėdynės krašto ir kelių užpakalinės pusės liktų maždaug dviejų pirštų tarpas. Per gili sėdynė verčia sėdėti pakibusį, per sekli – neduoda kojoms atramos.

Dažniausios klaidos, kurias darome pirkdami

Pirmoji ir bene labiausiai paplitusi klaida – kėdės pirkimas internetu, neišbandžius jos fiziškai. Nuotraukos neperteikia to, kaip kėdė jaučiasi po trisdešimties minučių sėdėjimo. Galima nusipirkti brangų modelį su puikiais atsiliepimais ir po savaitės suprasti, kad atlošas spaudžia ne ten, kur reikia.

Antra klaida – per didelis dėmesys kainai. Brangi kėdė nebūtinai yra gera kėdė jūsų kūnui. Žmogus, sveriantis septyniasdešimt kilogramų ir dirbantis prie stalo šešias valandas per dieną, turi visiškai kitokius poreikius nei tas, kuris toje pačioje kėdėje sėdi dvi valandas. Kėdė turi atitikti jūsų kūną ir jūsų darbo įpročius – ne kažkieno kito.

Trečia klaida, apie kurią retai kalbama – kėdės reguliavimo ignoravimas. Dauguma žmonių kėdę nusiperka, sureguliuoja aukštį ir daugiau prie nustatymų negrįžta. Tačiau porankiai, atlošo kampas, sėdynės pasvirimas – visa tai egzistuoja ne dėl grožio. Kėdė, kurios galimybės nėra išnaudotos, yra kaip automobilis, kuriuo visada važiuoji pirma pavara.

Keli praktiniai orientyrai

Sėdint kojų pėdos turėtų laisvai remtis į grindis, o keliai sudaryti maždaug devyniasdešimties laipsnių kampą. Jei pėdos kabo ore – kėdė per aukšta arba reikia kojų atramos. Ekranas turėtų būti akių lygyje – ne žemiau, nes tada neišvengiamai lenkiamas kaklas.

Porankiai, jei kėdė jų turi, turėtų būti sureguliuoti taip, kad pečiai liktų atsipalaidavę. Dažna klaida – porankiai per aukštai, dėl to pečiai nuolat šiek tiek pakelti, o tai ilgainiui sukelia įtampą kakle ir viršutinėje nugaros dalyje.

Galiausiai – medžiaga. Tinkliniai atlošai leidžia orui cirkuliuoti ir tinka tiems, kurie greitai kaista. Minkštos medžiagos kėdės patogesnės trumpam sėdėjimui, bet ilgainiiai gali prarasti formą ir nebeduoti reikiamos atramos.

Tai, ką stuburas prisimins

Gera kėdė – tai ne ta, kurioje jaučiasi patogiai pirmą minutę. Tai ta, kurioje po dviejų valandų darbo atsistoji be to charakteringo traškėjimo ir norų ištiesinti nugarą. Stuburas yra kantrus, bet neatleidi – jis atsimena viską. Ir geriausias dalykas, kurį galima jam padaryti, yra ne brangiausia kėdė rinkoje, o ta, kuri tiksliai atitinka jūsų kūno proporcijas ir yra teisingai sureguliuota. Kartais tai reiškia išbandyti dešimt modelių prieš perkant. Kartais – grįžti prie kėdės, kurią jau turite, ir tiesiog pagaliau perskaityti instrukcijoje, ką reiškia tie visi svertai ir rankenėlės.