Kodėl televizorius užgęsta pats savaime: 7 dažniausios priežastys ir kada verta kviesti meistrą Kaune
Televizorius išsijungia – ir kas iš to?
Televizorius, kuris pats savaime užgęsta viduryje filmo ar futbolo rungtynių, yra vienas tų dalykų, kurie suerzina labiau, nei turėtų. Ir nors daugelis iš karto puola į paniką arba pradeda svajoti apie naują modelį, realybė dažniausiai yra prozaiškesnė – priežastis gali būti visiškai banaali, o kartais ir pats vartotojas ją sukuria.
Štai 7 dažniausios priežastys, kodėl taip nutinka, ir šiek tiek atviro žodžio apie tai, kada tikrai verta kviesti specialistą.
1. Perkaitimas
Tai turbūt pati dažniausia priežastis, apie kurią niekas nenori girdėti, nes ji reiškia, kad kažkas buvo padaryta neteisingai. Televizoriai turi ventiliacijos angas – ir jos nėra dekoratyvinis elementas. Jei aparatas stovi sandarioje nišoje, uždengtas dekoracija arba tiesiog dulkėtas kaip senas sofos pagalvė, jis perkaista ir išsijungia saugos sumetimais. Tai ne gedimas – tai apsauga.
2. Miego laikmatis arba automatinio išsijungimo funkcija
Prieš kviečiant meistrą, verta pasižiūrėti į nustatymus. Dauguma šiuolaikinių televizorių turi įjungtą automatinio išsijungimo funkciją – po tam tikro laiko be veiklos arba be garso signalo. Tai dažnai nustato patys gamintojai kaip numatytąją parinktį. Keista, bet tiesa – nemažai žmonių apie tai nežino iki pat to momento, kol ekranas užgęsta pirmą kartą.
3. Nestabili elektros įtampa
Lietuvoje elektros tinklo kokybė nėra tobula, ypač senesniuose namuose ar daugiabučiuose, kur instaliacija atsimenanti Sovietų Sąjungą. Įtampos šuoliai arba kritimas gali priversti televizorių išsijungti arba net sugadinti jo maitinimo bloką. Čia jau rimtesnis klausimas, ir be įtampos stabilizatoriaus gyvenimas su brangiu televizoriumi tampa savotišku azartiniu žaidimu.
4. Gedęs maitinimo blokas
Tai jau techninė problema, kurios pats nepaisysi. Maitinimo blokas – viena labiausiai apkrautų televizoriaus dalių, ir ji genda dažniau nei norėtųsi. Simptomai: televizorius bando įsijungti, mirksi, bet neužsikuria, arba išsijungia po kelių minučių. Šiuo atveju diagnostika be multimetro ir bent minimalių elektronikos žinių yra beprasmė.
5. Programinės įrangos klaidos
Smart TV – tai iš esmės kompiuteris su dideliu ekranu. O kompiuteriai, kaip žinome, kartais tiesiog elgiasi keistai. Pasenusi programinė įranga, nesėkmingai atliktas atnaujinimas arba sugadintas sistemos failas gali sukelti spontaniškus išsijungimus. Sprendimas dažnai paprastas – atnaujinti firmware arba atlikti gamyklinį atstatymą. Tik prieš tai verta pasidaryti nustatymų kopiją, jei tokia galimybė yra.
6. Gedęs pultelis arba kiti valdymo signalai
Skamba juokingai, bet tai nutinka. Pultelio mygtukas gali būti įstrigęs, o televizorius gauna nuolatinį komandų srautą ir reaguoja į tai išsijungimu. Taip pat – jei namuose yra kitas prietaisas su panašiu IR signalu (kitas televizorius, kondicionierius), jis gali netyčia siųsti komandas. Paprastas testas – išimti baterijas iš pultelio ir pažiūrėti, ar problema išlieka.
7. Gedusi pagrindinė plokštė
Tai blogiausias scenarijus. Pagrindinė plokštė – brangi, jos keitimas kartais kainuoja tiek, kad apsimoka pirkti naują televizorių. Tačiau diagnozuoti šią problemą be specialisto praktiškai neįmanoma, nes simptomai gali sutapti su kitomis priežastimis.
Kada kviesti meistrą Kaune – ir ar verta apskritai
Čia norisi būti atviru: ne kiekvienas gedimas vertas remonto. Jei televizoriui daugiau nei 8–10 metų, o remontas kainuos pusę naujo įrenginio vertės – skaičiuokite patys. Tačiau jei aparatas palyginti naujas, o problema aiškiai techninė (maitinimo blokas, plokštė), Kaune veikia nemažai televizorių remonto meistrų, kurie gali atlikti diagnostiką – dažnai nemokamai arba už simbolinę kainą.
Svarbiausia – neskubėkite. Prieš skambindami meistrui, patikrinkite ventiliaciją, nustatymus, pultelį ir elektros lizdą. Statistiškai bent trečdalis „gedimų” išsprendžiama per penkias minutes be jokių išlaidų. O jei ne – bent jau žinosite, kad problema tikrai rimta, ir meistro vizitas bus pagrįstas.