Kaip Kauno verslininkai išnaudoja dirbtinį intelektą kasdienėje veikloje: realūs pavyzdžiai ir rezultatai
DI nebe ateitis – jau dabartis
Dar prieš porą metų pokalbiai apie dirbtinį intelektą versle skambėjo kaip kažkas iš technologijų konferencijų, o ne iš Kauno kavinių ar sandėlių. Dabar situacija kitokia. Kauniečiai verslininkai – nuo nedidelių parduotuvėlių savininkų iki vidutinio dydžio gamybos įmonių – po truputį pradeda naudoti DI įrankius kasdienėje veikloje. Ne eksperimento dėlei, o tiesiog todėl, kad tai padeda sutaupyti laiko ir pinigų.
Ką konkrečiai naudoja ir kaip
Vienas Kauno centre veikiančios buhalterinių paslaugų įmonės vadovas pasakojo, kad ChatGPT jiems tapo savotiška „pirmojo lygio” pagalba rengiant el. laiškus klientams ir standartizuotas ataskaitas. Anksčiau tai užimdavo valandą ar dvi per dieną, dabar – ketvirtį tiek. Žmogus vis tiek peržiūri ir patikrina, bet pradinis juodraštis jau paruoštas.
Kitas pavyzdys – nedidelė e. komercijos įmonė, parduodanti sporto prekes. Jie naudoja DI įrankius produktų aprašymams generuoti ir SEO optimizuoti. Anot savininko, tai ne apie tingėjimą – tai apie tai, kad vienas žmogus dabar gali padaryti tiek, kiek anksčiau darė trys. Tekstai vėliau redaguojami, bet pagrindas sukuriamas per minutes.
Gamybos sektoriuje situacija kiek kitokia. Viena Kauno pramoniniame rajone veikianti įmonė, gaminanti metalo konstrukcijas, pradėjo naudoti DI pagrįstus įrankius defektų aptikimui vizualinėje kokybės kontrolėje. Tai jau rimtesnis investicinis sprendimas, bet rezultatai, anot jų, akivaizdūs – broko kiekis sumažėjo apie 30 procentų per pusmetį.
Kur slypi tikros kliūtys
Visgi ne viskas taip sklandžiai. Daugelis Kauno smulkiojo verslo atstovų pripažįsta, kad didžiausia problema – ne technologija, o žmonės. Darbuotojai dažnai žiūri į DI įrankius su nepasitikėjimu arba tiesiog nežino, kaip juos tinkamai naudoti. Vieni bijo, kad praras darbą, kiti – kad padarys klaidą pasitikėdami mašina per daug.
Taip pat yra ir praktinių problemų: lietuviška kalba vis dar nėra stipriausia daugelio įrankių vieta. Tekstai kartais išeina keistoki, reikalauja papildomo redagavimo. Kai kurie verslininkai dėl to grįžta prie anglų kalbos arba ieško specializuotų sprendimų.
Kainos irgi svarbios. Nors baziniai įrankiai prieinami, rimtesni sprendimai – pavyzdžiui, pritaikyti konkrečiai pramonei – kainuoja nemažai, o smulkus verslas ne visada mato aiškią grąžą iš karto.
Tai ne revoliucija, bet tikrai ne mada
Žiūrint į tai, kas vyksta Kaune, susidaro įspūdis, kad DI diegimas versle – tai laipsniškas, kartais nerangus, bet tikras procesas. Niekas čia nedaro stebuklo per naktį. Verslininkai bando, klysta, keičia įrankius, prisitaiko. Tie, kurie randa konkrečią naudą – lieka. Tie, kurie tikėjosi greito sprendimo visiems klausimams – nusivilia ir grįžta prie senų metodų. Galiausiai DI versle – tai ne klausimas „ar naudoti”, o „kaip naudoti protingai”. Ir Kauno verslininkai, atrodo, po truputį tą atsakymą randa.